Pereiti prie turinio

Tebė (palydovas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tebė

Erdvėlaivio Galileo daryta nuotrauka
Atradimas
Atradėjas S. Synnott / Voyager 1
Atrastas 1979 m. kovo 5 d.
Orbitos charakteristikos
Vidutinis spindulys 221 900 km (0,001483 AU)
Orbitos ilgis 1 394 000 km (0,009 AU)
Ekscentricitetas 0,0177
Periapsis 218 000 km (0,00146 AU)
Apoapsis 226 000 km (0,00151 AU)
Apskriejimo
periodas
0,6745 d. (16 h 11,3 min)
Vidutinis greitis
orbitoje
max: 24,352 km/s
vid: 23,923 km/s
min: 23,505 km/s
Posvyris 0,90° (į Jupiterio ekvat.), 3,12° (į ekliptiką)
Planetos palydovas Jupiterio
Fizinės charakteristikos
Vidutinis skersmuo 48 km
Paviršiaus plotas 33 500 km²
Tūris ~470 000 km³
Masė 1,5×1018 kg
Vidutinis tankis 1,45 g/cm³
Laisvojo kritimo
pagreitis
0,040 m/s²
Pabėgimo greitis ~0,063 km/s
Sukimosi apie
ašį greitis
21 km/h
Ašies posvyris
Albedas 0,047
Paviršiaus
temperatūra
vid: ~124 K

Tebė – vidinis Jupiterio palydovas, kurį 1979 m. kovo 5 d. atrado kosminis erdvėlaivis Voyager 1. Iškart po to buvo suteiktas S/1979 J 2 pavadinimas, o 1983 m. šis palydovas oficialiai pavadintas nimfos Tebės, upių dievo Asopo duktės, vardu.[1]

Tebė yra vienas iš tik keleto žinomų mėnulių, besisukančių aplink Jupiterį arčiau nei keturi didieji palydovai (Galilėjaus mėnuliai). Jie visi sukasi aplink Jupiterį ta pačia kryptimi, kaip ir Jupiteris aplink savo ašį, ir jų orbitos artimos apskritimui – kaip ir Galilėjaus mėnulių. Tarptautiniam pavadinimui (angl. Thebe) pritaikyta speciali išimtis – šia kryptimi aplink Jupiterį besisukančių palydovų vardai įprastai turi baigtis -a, ne -e.[1]

Tebė sukasi žiedo, kurį sudaro nuo jos paviršiaus atitrūkusios dulkės, viduje. Toliausiai nuo Tebės centro nutolusiuose taškuose sukimosi inercijos jėga artima jos traukos jėgai, todėl dulkėms nesunku palikti palydovo paviršių.[2]

Fizinės savybės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tebės paviršiuje yra trys arba keturi dideli smūginiai krateriai ir labai aukšti kalnai. Šių darinių dydį galima lyginti net su pačiu palydovo spinduliu. Didelis smūginis Zethus krateris yra 40 km skersmens, nedaug mažiau nei paties palydovo skersmuo.

Tebė yra netaisyklingos formos. Jos orbita sinchronizuota taip, jog ilgoji ašis visada rodo į Jupiterį.[2]

  1. 1,0 1,1 Thebe. solarsystem.nasa.gov
  2. 2,0 2,1 Burns, Joseph A.; Simonelli, Damon P.; Showalter, Mark R.; Hamilton, Douglas P.; Porco, Carolyn C.; Throop, Henry; Esposito, Larry W. (2004). "Jupiter's Ring-Moon System" (PDF). In Bagenal, Fran; Dowling, Timothy E.; McKinnon, William B. (eds.). Jupiter: The Planet, Satellites and Magnetosphere. Cambridge University Press. pp. 241–262. Bibcode:2004jpsm.book..241B. ISBN 978-0-521-81808-7. pdf